Ciberžolė

Ciberžolė

(Curcuma domestica, C. longa)

Kiti pavadinimai

Geltonasis imbieras, geltonoji šaknis, Indijos šafranas, ilgoji ciberžolė

Istorija

Ciberžole prekiaujama jau nuo senovės, todėl negalima tiksliai nustatyti jos kilmės šalies. Didelė tikimybė, kad ciberžolė kilo iš Pietų Azijos. Dar 600 m. prieš Kristaus gimimą ciberžolė buvo minima Asirijos žolelių receptuose kaip dažomoji priemonė ir jau 4 000 metų naudojama Indijoje ir Indonezijoje kaip prieskoninė, gydomoji ir dažomoji priemonė. Dar ir šiandien su ciberžole yra dažomos medžiagos, tokios kaip medvilnė ir šilkas, tačiau taip pat ir pramoniniu būdu pagaminti produktai, tokie kaip garstyčios, padažai, sūris, sviestas ir likeriai. Daugelyje kalbų pavadinimas reiškia „geltonoji šaknis“. Markas Polas atrado ciberžolę 13 amžiuje keliaudamas po Pietų Kiniją ir palygino šį prieskonį su šafranu, galbūt iš to ir kilo pavadinimas „Indijos šafranas“. Kadangi ciberžolė yra nebrangus prieskonis, jis buvo naudojamas ir vis dar naudojamas siekiant padirbti ir pakeisti šafraną. Šiandien pagrindiniai šio prieskonio gamintojai yra Indija, Indonezija ir Kinija.

Botanika

Ciberžolė priskiriama imbieriniams augalams, ji yra gimininga imbierui, galangai ir kardamonui. Daugiametis augalas užauga iki metro aukščio. Derliui imamas žemėje augantis gumbas. Jis būna su ilgomis šaknimis, prie kurių prilipę sutankėję gumbai. Šis šakniastiebis viduje yra ryškiai geltonos spalvos ir – apvirus vandenyje bei išdžiovinus saulėje – nesmulkintas arba susmulkintas jis gali būti naudojamas kaip prieskonis. Be to, retai pavyksta gauti šviežią ciberžolę jos auginimo regionuose.

Skonis

Šviežias šakniastiebis yra aromatingo, į imbierą panašaus ir šiek tiek sakingo ir lengvai deginančio skonio. Sudžiovintas įgauna aromatingą kvapą su lengvu apelsinų ir imbiero dvelksmu ir yra aštraus, kartaus ir į muskusą panašaus skonio. Ciberžolėje yra daugiausia 5 procentai eterinių aliejų, jo dažomoji medžiaga vadinama kurkuminas.

Ciberžolės naudojimas virtuvėje:

  • ciberžolė sudaro penktadalį kario mišinio ir yra viena svarbiausių sudedamųjų dalių, ji suteikia mišiniui geltoną spalvą,
  • sriubų, padažų ir prieskonių mišinių spalvai suteikti, pavyzdžiui, tailandietiškuose kario padažuose arba Ras el-Hanoutmišinyje,
  • gaminant ryžių patiekalus, kuriems suteikia ryškiai geltoną spalvą,
  • gaminant indiškus patiekalus iš ankštinių vaisių, daržovių, bulvių, taip pat žuvies, mėsos patiekalus (visų pirma paukštieną ir ėrieną),
  • gaminant Šiaurės Afrikos patiekalus, tokius kaip Tagine troškinius,
  • daržovių įdarams, pagardams ir salotoms.